Ir džiaugiuosi ir liūdžiu, bet koronos neturiu. Nors šiaip tas pats per tą patį atsibodo visiškai.
Leave a comment
Ir džiaugiuosi ir liūdžiu, bet koronos neturiu. Nors šiaip tas pats per tą patį atsibodo visiškai.
Saulė pašildė ir vėl pavasario jausmas širdy. Kiek nedaug žmogui reikia.
“Visi klientai manimi lieka patenkinti. Nesu nuvylęs.” – Kaip nefaina tapti pirmuoju.
Stebiu aplinkinių akis. Jose baimės ugnis. Korona gasdina kiekvieną, o man tas pats. Mirtis vis tiek ateis.
Rodos nieko nenutiko, tik širdy sunku sunku.
Tolyn tolyn – nuo šeimos, nuo savęs. Tuštuma vis platyn ir platyn.
Pradedu suprasti, kad nereikia pulti kritikuoti vaikų, nes dažniausiai jie tik kartoja mane.